- norintis
- intend
Lietuvių-Anglų žodynas. 2013.
norintis
Look at other dictionaries:
išsibrauti — išsibráuti vksm. Nórintis pasisakýti išsibráuna iš miniõs … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
gomura — gomurà scom. (2) daugianoris, norintis daug turėti: Toksai jau gomurà tas vaikas – nori, kad jam vienam viską atiduotum Glv … Dictionary of the Lithuanian Language
kandlus — kandlùs, i adj. (4) nesugyvenamas; norintis kitam pikto, kandus: Buvo baisiai kandlus vyras [pačiai ir kaimynams] End … Dictionary of the Lithuanian Language
kilningas — kilnìngas, a adj. (1) 1. BŽ45 norintis pasirodyti, prašmatnus, pasipuošęs: Marti nekilnìnga, matyties, nebagota J. Čia kilnìnga giminė J. 2. rš didingas, kilnus … Dictionary of the Lithuanian Language
knorus — knorùs, ì adj. (4) daug norintis, apžarus: Nebūk toks knorùs kap gyvulys Lš … Dictionary of the Lithuanian Language
labanoris — labanoris, ė adj., smob. (1) BŽ25,26 norintis gero, linkintis gero … Dictionary of the Lithuanian Language
likti — lìkti, liẽka (liẽkti, liẽkta K, liẽksta Aps, Zt, Švnč, liẽkčia Brsl, liñka J.Jabl, liẽnka Rod, Rmš, liẽksna, liẽkma Žrm, Dv, liẽksma, liẽkna Šlčn), lìko (liẽko) I. intr. 1. būti ir toliau toje pačioje vietoje, niekur neiti, nevykti … Dictionary of the Lithuanian Language
lokamnas — ×lokam̃nas, à (l. łakomny) adj. (4) Klov, lõkamnas (3b); [K] norintis daug turėti, godus, gobšus: Jau tu lokamnas tam pinigui Kdn. Visko turi užsivertęs, ale tu jo paprašyk: toks lõkamnas, kad nuo jo nenuvarvės! Kt. An cibulių y[ra] labai… … Dictionary of the Lithuanian Language
mažanoris — mažanõris, ė adj. (2) maža kuo pasitenkinantis, maža norintis: Toks žmogus yra nesavanaudis ir mažanoris: jis negeidžia nei turtų, nei garbės rš … Dictionary of the Lithuanian Language
mokslus — mokslùs, ì adj. (4) 1. R166, S.Dauk, Jn, Pln, Slnt, Bsg gabus mokslui, greitai išmokstantis: Buvo nemokslus, atminties suvis menkos Vaižg. Mažne visi mūsų mokslieji jaunikaičiai, išejusys mokslus Žemaičiūse, važiavo į Vilnių daugiaus ko… … Dictionary of the Lithuanian Language
narsingas — narsìngas, a adj. (1) 1. narsus, drąsus: Lietuvius veda narsingas Traidenas A1884,305. Nedrįso remtis su Čingischano narsingais pulkais S.Dauk. Juo narsingesnė kova, juo šlovesnis laimėjimas prš. 2. K labai piktas, įniršęs, baisus: Jis į… … Dictionary of the Lithuanian Language
